Šokoladas

        Seniai lentynose pasirodė Allen Carr knyga "Lengvas būdas sulieknėti". Buvau girdėjusi, kad jo knyga apie rūkymą padėjo daug žmonių. Pasidarė įdomu, kaip jis paveikia žmonių protelį, kad užkietėję rūkaliai nuo to staiga išsilaisvina. Rankose laikau jo knygą apie lieknėjimą. Pateikiu jums vieną ištrauką iš jo knygos apie šokoladą. 

        Praktiškai kiekvienas problemų dėl svorio turintis žmogus man sako: „Dievinu šokoladą, ar galite ką nors padaryti, kad nustočiau jį valgyti?“ Jei jie taip dievina šokoladą, tai kodėl nori, kad atpratinčiau nuo jo valgymo? Atsakymas štai koks – dėl per didelio svorio jie kaltina faktą, kad suvalgo per daug šokolado. Jeigu taip, kodėl neprašo: „Ar galite padaryti taip, kad šokolado galėčiau valgyti kiek tik noriu ir nepriaugčiau svorio?“ Keista, bet šito manęs dar niekas niekada neprašė.
        Buvo laikotarpis, kai šokoladas man kėlė rūpesčių. Atidarydavau dėžutę šokoladinio asorti ir išsirinkdavau saldainį su mėgstamiausiu įdaru. Pirmojo saldainio skonis būdavo nuostabus. Antrojo jau nebe toks geras. Nuo tada galėdavau valgyti saldainius vieną po kito, o jų skonis palaipsniui prastėdavo. Surydavau ne tik saldainius su mėgstamiausiu įdaru, bet ir tuos, kurie man patikdavo ne per daugiausia. Tuomet jau laukdavau, kol liks tik tie saldainiai, kurių įdaro skonis man visiškai nepatikdavo – tikėdavausi, kad tada nustosiu juos valgyti. Neįtikėtina, tačiau kai nuo šokolado skonio ir kvapo man jau būdavo visiškai bloga, tie saldainiai vis vien mane tebegundydavo, ir negalėdavau atsispirti, kol jų visų nesušlamšdavau. Niekaip nesuprasdavau,  kodėl iškyla tokia problema. Dabar jau suprantu.
        Vaikystėje mes visi kartkartėmis gaudavome dovanų plytelę šokolado – kaip dabar gauna mūsų vaikai ir anūkai. Štai kodėl jų dantys genda ir daugelis jų yra tokie suirzę ir neramūs. Šokoladas gaminamas iš kakavmedžio sėklų. Kaip ir kakava. Pamėginkite paragauti nesaldintos kakavos. Jos skonis yra bjaurus. Atminkite, kad bjaurus skonis įspėja apie pavojų.

        Šokoladas susideda iš trijų pagrindinių komponentų:
1. Kakavos, kurios sudėtyje yra formuojančio priklausomybę, bjauraus skonio, nuodingo narkotiko, vadinamo teobrominu. Būtent šis priklausomybę sukeliantis narkotikas verčia jus valgyti šokoladą net tada, kai nuo jo jums jau būna bloga.
2. Rafinuoto cukraus, maskuojančio bjaurų skonį.
3. Veršiukams skirto pieno, dėl kurio šokolado išvaizda tampa patrauklesnė.

        Iš visų trijų komponentų žmogaus kūnui nėra visiškai jokios naudos, tik skirtingo dydžio žala. Tačiau jų visų bendras tikslas – išplauti mums smegenis ir įtikinti, kad valgome kažką maistingo ir skanaus. Šokoladas –  vienas iš žalingiausių perdirbto maisto ir sumaniausių smegenų plovimo pavyzdžių.
        Tikiu, kad kai kurių žmonių „myliu-nekenčiu“ santykis su šokoladu yra visiškai toks pat, kaip santykis tarp rūkalių ir cigarečių. Jie instinktyviai jaučia, kad įsivėlė į kažkokią velniavą. Galbūt manote, kad priklausomybės nuo šokolado efektas toks stiprus, kad neturite valios jam atsispirti? Ne. Narkotinės medžiagos jus gali paveikti tik tada, kai jas vartojate. Neimkite pirmojo gabaliuko ir nereikės atsispirti antrajam. Ar valgytumėte ekskrementus, jei prieš tai juos būtų pasaldinę ir suteikę malonų kvapą ir jei savyje turėtų narkotiko, verčiančio juos valgyti vėl? Galbūt ir valgytumėte, jei nesuvoktumėte, kad tai ekskrementai. Tačiau jei suvoktumėte kas tai, jokiu būdu jų nevalgytumėte – ir visiškai nesvarbu, koks saldus jis būtų ir kokio stiprumo priklausomybę formuotų tas narkotikas. Turite sąmoningai priešinga linkme pakreipti smegenų plovimą dėl šokolado. Kai tik jūsų žvilgsnis užklius už šokolado, stenkitės jame įžvelgti visus tuos komponentus, sumaišytus į vieną lipnią masę, stengiantis jus apgauti. Netrukus pradėsite stebėtis, kaip apskritai jus kažkada galėjo šitaip apkvailinti. Savo knygoje „Vienintelis būdas visam laikui mesti rūkyti“ aš aprašiau, kaip sumaniai komercinių interesų turinčios bendrovės nuodus užmaskuoja taip, kad jie atrodytų patraukliai. Įsivaizduokite, kad mėgaujatės dėžute šokoladinių saldainių ir jums pasakoma, kad į jų įdaro masę buvo patekus negyva pelė, tačiau ji buvo sumalta ir pagardinta. Manote, kad galėtumėte mėgautis tais saldainiais, jei jums apie tai būtų pasakyta iš anksto? Žinoma, ne. Tačiau kol nežinojote, kad įdare yra  negyva pelė, rafinuotas cukrus užmaskavo bjaurų skonį ir jūs iš tiesų jais mėgavotės.
        Tačiau teobrominas jums pridaro žymiai daugiau žalos negu suvalgyta negyva pelė. Turite atverti savo protą ir suvokti, kad komerciniai susivienijimai tiesiog pateikia šlamštą taip, kad jis atrodytų panašus į maistą. Kai kitą kartą valgysite šokoladą, galvokite apie jo įdarą. Tikėkite, kad viduje yra negyva pelė. Galų gale, juk tai iš tikrųjų visai įmanoma!
[...]
        Šokoladą pateikiau kaip pavyzdį dėl tos priežasties, kad jį vartoja labai plačiai. Jis ne tik valgomas grynas, atleiskite už prieštaravimą – gryno šokolado apskritai nebūna, – bet dažnai panaudojamas kaip ingredientas ar maskuotė kitokiems produktams, kurie patys savaime yra grynas šlamštas. Smegenų plovimas yra toks efektyvus, kad mes iš tiesų šokoladą laikome aromatingu. Jei norite pajusti tikrąjį šokolado skonį, paragaukite kakavos be jokių priedų.