Dar viena ištrauka iš Allen Carr knygos. Šįkart apie mūsų mėgiamus gėrimus - kavą ir arbatą. Enjoy.
Rytinį kavos ar arbatos gėrimą laikome pačiu natūraliausiu dalyku pasaulyje. Tačiau čia visiškai nėra nieko natūralaus. Šiuos gėrimus sugalvojo žmonės. Savaime suprantama, kad atsibudę mėgaujatės puodeliu arbatos ar kavos. Abu šie gėrimai turi daug vandens, ir tai, kuo iš tiesų mėgaujatės – per aštuonias miego valandas užklupusio troškulio numalšinimas.
Tikrasis arbatos ir kavos patrauklumas tas, kad šie gėrimai savyje turi priklausomybę sukeliantį narkotiką, vadinamą kofeinu. Kai kofeinas pašalinamas iš jūsų kūno, jaučiate tuštumos ir nesaugumo jausmą, verčiantį jus geisti dar daugiau kofeino. Antrasis puodelis reikalingas jau ne troškulio malšinimui, bet pirmojo puodelio sąlygotų atpratimo simptomų malšinimui. Trečiasis puodelis malšina antrojo sąlygotus simptomus ir taip toliau, iki begalybės. Yra daug kofeino narkomanų, išgeriančių dvidešimt puodelių per dieną ir niekaip negalinčių suprasti, kodėl jie nuolatos būna suirzę ir ištroškę.
Nuostabą kelia tai, kad kavos gamintojai sugebėjo įgyvendinti tą patį triuką kaip ir nealkoholinių gėrimų prekeivos. Tai neįtikėtina! Jei nesate ištroškęs, vienintelis kavos gėrimo malonumas – atpratimo nuo kofeino simptomų slopinimas. Jei iš kavos pašalinate kofeiną, panaikinate ir pirminę kavos gėrimo priežastį. Ir mes dar laikome save protingais žmonėmis?
Gerai, galbūt nesate toks kvailas, kaip bandau parodyti. Galbūt nealkoholinį alų ar kavą be kofeino geriate todėl, kad nuoširdžiai tikite, jog mėgaujatės alaus ar kavos skoniu. Atminkite, prašiau jūsų saugotis bet kokio maisto, kuriam reikia išsiugdyti skonį. Tai reiškia, jog tai iš tiesų yra nuodas. Jei ugdydamasis skonį dar turite ir smarkiai vargti, reiškia, kad tai taip pat yra ir priklausomybę sukeliantis narkotikas. Vaikams ir gyvūnams nepatinka kavos, alkoholio ar nikotino skonis ar kvapas, kol jie patys netampa priklausomi. Tačiau net ir tuomet jie nesimėgauja skoniu, tik mano, kad mėgaujasi, lygiai taip pat, kaip ir heroino narkomanai iš tiesų tiki, jog mėgaujasi adatos smeigimo į veną ritualu.
Štai kodėl vaikystėje į arbatą ar kavą turėdavome įsipilti pieno ir įsidėti cukraus, kad gėrimas atrodytų patraukliau ir užblokuotų tą bjaurų skonį. Kai mūsų problemos dėl svorio padidėja, į kavą ar arbatą nebesipilame pieno ir nebesidedame cukraus. Jei išliekame atkaklūs, gana greitai pastebime, kad kavą ar arbatą iš tiesų galime gerti be cukraus. Tačiau jei kavos ir arbatos skonis toks pasakiškas, kodėl negalime mėgautis jų nuostabiu skoniu jau patį pirmą kartą, kai geriame be cukraus? Taip yra dėl tos pačios priežasties, dėl kurios rūkaliams jų pirmoji cigaretė būna šlykšti. Dėl to, kad cigaretės iš tiesų yra šlykščios. Kaip kava ir arbata. Tačiau jei atkakliai jas geriame, organizmas suformuoja imunitetą bjauriam jų skoniui ir kvapui, kad galėtų gauti narkotiko.
Jei neskaitėte mano knygų apie narkotinę priklausomybę, jums gali atrodyti, kad turime praeiti tą mokymosi procesą norėdami iš narkotiko gauti naudos. Turėčiau paaiškinti, kad narkotinė priklausomybė neturi visiškai jokių privalumų. Pabrėžiu – omenyje turiu ne tai, kad priklausomybės nuo narkotiko trūkumai nusveria privalumus. Visi narkomanai tai ir taip žino visą savo gyvenimą. Noriu pasakyti tai, kad net ir privalumai, kuriuos narkomanai tiki gauną iš narkotiko, yra iliuziniai. Kitais žodžiais tariant, nėra visiškai jokių priklausomybės privalumų. Rūkaliai tiki, kad rūkymas padeda jiems atsipalaiduoti ir susikaupti, taip pat slopina įtampą bei mažina nuobodulį. Iš tiesų viskas yra atvirkščiai. Įtikinti rūkalius tuo faktu labai sunku. Tačiau susikaupimas ir nuobodulys yra visiškos priešingybės – kaip ir atsipalaidavimas bei įtampa. Jei tam pačiam rūkaliui pamėgintumėte parduoti magišką piliulę, kurios poveikis po keleto valandų būtų visiškai priešingas nei prieš tai, jis išvadintų jus šarlatanu. Tačiau, pasakodami apie rūkymo naudą, būtent tai rūkaliai ir tvirtina.
[...]
Dabar pažvelkite į tai kitu kampu. Įsivaizduokite heroino narkomaną, atskirtą nuo narkotiko. Gerai, galbūt jis šiek tiek nuliūdęs, kad negali pasiekti tų aukštumų. Tačiau kodėl jis ima taip niršti? Ir jums, ir man patinka euforija, bet juk nepuolame į paniką, jei keletą dienų jos nejaučiame? Įsivaizduokite tą paniką ir liūdesį, kurį patiria narkomanas, negalėdamas gauti narkotiko. Įsivaizduokite tą palengvėjimą, kai jam pagaliau leidžiama susismeigti adatą į veną ir patenkinti tą siaubingą geismą. Žmonės, nepriklausantys nuo heroino, nepuola į tokią paniką, o nuo jo priklausantieji taip pat nepuldavo, kol nepradėjo vartoti narkotiko. Heroinas nesumažina panikos jausmo. Priešingai, jis jį sukelia. Jei esate ar kada nors buvote rūkalius, puikiausiai žinote, kokia panika užklumpa, kai liekate be cigarečių. Nerūkantieji nepažįsta tokio jausmo, rūkaliai taip pat nepažinojo, kol netapo priklausomi nuo nikotino. Nikotinas nemalšina įtampos, jis ją sukelia.
Galbūt manote, kad pernelyg dramatizuoju, lygindamas heroino priklausomybę su atsitiktiniu kavos ar arbatos puodeliu. Galų gale, juk milijonai žmonių visame pasaulyje geria arbatą ir kavą, bet netampa priklausomi.
Tai dar vienas dažnai pasitaikantis neteisingas supratimas. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad dauguma žmonių gali „vartoti“ narkotikus netapdami narkomanais. Vienintelis skirtumas tarp vartotojo ir narkomano, kad pirmasis dar nesuvokia, jog yra priklausomas. Vienintelė priežastis, dėl kurios jūs geriate arbatą ar kavą, yra ta, kad esate priklausomas nuo kofeino. Galbūt vis dar manote, kad geriate dėl to, jog mėgaujatės skoniu. Tačiau atminkite dvi iš mano jums duotų instrukcijų. Viena buvo apie tai, kad neleistumėte skonio receptoriams jūsų kontroliuoti. Kita – atverti savo protą ir nusiteikti naujoms idėjoms.
Jei lengva nustoti pilti pieną ar berti cukrų į arbatą ar kavą, kodėl nežengus dar vieno žingsnio – juk dar lengviau iš viso nustoti gerti arbatą ar kavą. Tuomet nereikia savęs mokyti susidoroti su tuo bjauriu skoniu.
